Atsikeliame – patikriname telefoną. Laukiame eilėje – atsidarome „Facebook“. Vakare „kelioms minutėms“ įsijungiame „TikTok“, tačiau tos minutės neretai virsta pusvalandžiu ar valanda.

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Per juos bendraujame, sužinome naujienas, sekame draugus, atrandame renginius, perkame, parduodame ir net dirbame.

Tačiau mokslininkai vis dažniau klausia: kas nutiktų mūsų savijautai, jeigu socialinių tinklų naudotume mažiau?

Savaitė su mažiau socialinių tinklų

Viename JAV tyrime dalyvavo 18–24 metų jauni suaugusieji, kurių dalis pasirinko savaitės trukmės socialinių tinklų atsiskyrimą.

Rezultatai buvo įdomūs: po savaitės nerimo simptomai sumažėjo 16,1 proc., depresijos – 24,8 proc., o nemigos – 14,5 proc.

Tiesa, reikšmingo vienišumo sumažėjimo nenustatyta. Tai reiškia, kad socialinių tinklų atsisakymas nėra stebuklingas būdas išspręsti visas problemas, tačiau net trumpas jų naudojimo sumažinimas gali būti susijęs su savijautos pokyčiais.

Gal nereikia jų visiškai atsisakyti?

Socialiniai tinklai savaime nėra nei geri, nei blogi. Problema gali prasidėti tada, kai nustojame kontroliuoti, kiek laiko juose praleidžiame.

Tyrimuose buvo išbandytas ir paprastesnis metodas – naudojimą apriboti iki maždaug 30 minučių per dieną. Kai kuriuose eksperimentuose toks ribojimas buvo siejamas su geresniais psichologinės savijautos rodikliais.

Dar 2018 metais Pensilvanijos universiteto mokslininkai stebėjo 143 studentus. Vienai grupei „Facebook“, „Instagram“ ir „Snapchat“ naudojimas buvo apribotas iki maždaug 30 minučių per dieną. Tyrėjai nustatė, kad šioje grupėje sumažėjo vienišumo ir depresijos rodikliai. Taigi sprendimas nebūtinai yra ištrinti „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“. Kartais gali pakakti nustatyti ribas.

Kiek laiko iš tiesų atiduodame telefonui?

Jeigu žmogus socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia tris valandas, per savaitę susidaro 21 valanda.

Per mėnesį – apie 90 valandų, o per metus – daugiau kaip 1 000 valandų. Tai daugiau nei 40 parų.

Žinoma, ne visas šis laikas iššvaistomas. Socialiniuose tinkluose bendraujame, mokomės, dirbame ir kuriame.

Tačiau verta savęs paklausti: ar mes sąmoningai pasirenkame, ką veikiame telefone, ar telefonas vis dažniau pasirenka už mus?

Kodėl taip sunku sustoti?

Socialiniai tinklai sukurti taip, kad juose visada būtų ką veikti.

Vienas vaizdo įrašas baigiasi – prasideda kitas. Perskaitome vieną įrašą – jau matome kitą. Algoritmai stebi, ką žiūrime, ties kuo sustojame ir ką spaudžiame, todėl pateikiamas turinys tampa vis labiau pritaikytas mūsų interesams.

Dėl to naujienų srautas praktiškai niekada nesibaigia.

Socialiniai tinklai padėjo mums būti labiau susijusiems, tačiau daugiau laiko internete nebūtinai reiškia, kad jaučiamės mažiau vieniši.

Mokslas nėra vienareikšmis

Svarbu nepamiršti, kad ne visi tyrimai nustato vienodą poveikį. Kai kuriuose eksperimentuose trumpas socialinių tinklų atsisakymas reikšmingai nepakeitė dalyvių nerimo, miego ar kitų savijautos rodiklių.

Todėl būtų per daug paprasta teigti: „Ištrink socialinius tinklus ir tapsi laimingesnis.“

Žmogaus savijauta priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau tyrimai suteikia pagrindo pagalvoti, ar sąmoningas socialinių tinklų ribojimas daliai žmonių negalėtų būti naudingas.

Gal verta išbandyti savaitę?

Nebūtina visiškai atsisakyti interneto. Galima pradėti nuo paprasto eksperimento:

vieną savaitę išjungti nereikalingus pranešimus, nesinaudoti socialiniais tinklais pirmąją valandą po pabudimo ir paskutinę valandą prieš miegą, nesinešti telefono prie pietų stalo arba nustatyti 30–60 minučių dienos limitą.

Po savaitės belieka savęs paklausti: Ar kažką praradau? O gal priešingai – kažką susigrąžinau?

Prieš dvidešimt metų džiaugėmės galėdami nuolat būti prisijungę. Šiandien nauju iššūkiu tampa gebėjimas sąmoningai atsijungti.

Galbūt gyvenimas be socialinių tinklų nėra būtinas. Tačiau gyvenimas, kuriame socialiniai tinklai neužima kiekvienos laisvos minutės, tikrai įmanomas.